Dienos sakinys
Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 

 
Peržiūrėti: Diskusijos
Sophi
lankytoja(s)
Žinutės: 19
graphgraph
 
Dėl žodžio „karutis“ - 2009-06-23 03:49 Atėjau padrumst vandens...
Iš KP4 Leksika:skolinių vartojimas (V., 2005, p. 110):
tačka svet. ntk. = karutis.

Toliau keliaujam į el. DLKŽ (6-ą leidimą), ieškom žodžio „karutis“ ir... neradam.

Paskutinė viltis - www.lkz.lt Žodį „karutis“ randam, bet... su nuoroda į negirdėtą žodį karai 1.

Karai 1 randam, bet nukryžiuotą...

Taip kaip čia dabar su tuo „karučiu“ išeina...
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl žodžio „karutis“ - 2009-06-23 17:36 Padrumstėte, bet dar ne iki dugno.

Karučio klausimas mįslingas.
Su juo esu susidūrusi, kai kadaise lyginau „Kalbos praktikos patarimų“ 1-ą ir 2-ą leidimą. KPP (1) (1976) buvo toks taisymas:
tačka ntk. = karutis, karučiai, vienratis.

Iš antrojo KPP leidimo (1985) tačka su visais pakaitais dingo be pėdsakų.

Dar keletas faktų, be Jūsų minėtųjų.

Nė vienam DLKŽ leidime karučio antraštiniu žodžiu nėra iškelta, bet pats karutis jame yra!
Nuo 1993 m. leidimo jis atsiranda aiškinamojoje žodžio vienratis dalyje: tai „vežimėlis vienu ratu, karutis“. Žvilgterkit į savo turimą 6-ą leidimą, rasit.

Kiek suprantu, svetima karučio kilmė ir kryžiukas LKŽ buvo pagrindas jo nepateikti DLKŽ kaip norminio bendrinėje kalboje. Turėtas ir atitikmuo vienatis. Beje, DLKŽ (1) (1954) vienratis aiškinamas taip: „vienu ratu vežimėlis savimi kam vežioti („tačka“)“.

Vis dėlto tas karutis turi ne vieną pliusą prieš vienratį (be to, pastarasis šiuo metu vartosenoje jau užimtas kita reikšme kaip vienu ratu „dviratis“). O ir pats karutis gali turėti ne vieną ratą, o bent du.

Nors norminamuosiuose darbuose kol kas tvarkos šiuo klausimu nėra ir karutis ten laikosi ne visai aiškiu statusu, patiems vartotojams neužginta rinktis savo nuožiūra: vartoti arba karutį, arba vienratį (jeigu šis kam atrodo įprastas ir šiam reikalui tinkamas).
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Sophi
lankytoja(s)
Žinutės: 19
graphgraph
 
Dėl žodžio „karutis“ - 2009-06-24 03:37 Dėkoju už komentarą.

Dar šiek tiek iš „karučio“ istorijos.
„Rusų-lietuvių kalbų politechnikos žodyne“ (1959) тачкаvienratis.
„Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodyne“ (1971) тачкаkarutis, vienratis.
„Anglų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodyne“ (1977) barrow - karutis, vienratis.
„Rusų-lietuvių kalbų politechnikos žodyne“ (1984) тачкаvienratis, karutis.
„Statybos terminų žodyne“ (2003) yra ir karutis, ir vienratis, karutis.

Keistoka, kad „karutis“ visada siejamas su vienračiu. Mano tarmėj „točkomis“ vadinami vežimaičiai ne tik su vienu, bet ir su dviem ratais.

„Karutis“ nėra tobulas ne tik kilmės, bet ir darybos požiūriu. Pagal LKŽ „karai“ yra daugiskaitinis daiktavardis, taigi sistemiškas vedinys taip pat turėtų būti daugiskaitinis - karučiai.

Mano asmenine nuomone, jau gal būtų metas „karutį“ reabilituoti ir nekišti galvos į smėlį. Įdomu, ką rasim „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“, jei jo sulauksim.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl žodžio „karutis“ - 2009-06-24 19:10 Pritariu Jūsų mintims.
Karutį tikrai būtų laikas aiškiai įteisinti kaip norminį žodį. Manau, argumentų galima pririnkti pakankamai, kad grynumas ir taisyklingumas šiuo atveju nusileistų tikslingumui.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl žodžio „karutis“ - 2009-06-26 00:28 Kalbėjausi dėl karučio su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiuoju redaktorium doc. Stasiu Keiniu. Jo nuomone, karutį reikia įdėti į antraštinius žodžius, o iki šiol neįdėta per neapsižiūrėjimą.
Žodynas laikosi principo, kad aprašymuose neturi būti žodžių, kurių nėra kaip antraštinių. O jeigu vienratis sinonimiškai aiškinamas kaip karutis, tai turi būti ir jam pačiam skirtas žodyno straipsnis.
Tai formalioji žodyno pusė. O iš esmės S. Keinys sako pritariąs šioje diskusijoje karutį remiantiems argumentams.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Peržiūrėti: Diskusijos