Dienos sakinys
Įmestą vanduo neša, pradėtą žmonės šneka.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 

 
Peržiūrėti: Diskusijos
aguona
lankytoja(s)
Žinutės: 40
graphgraph
 
Būtojo laiko dalyviai - 2017-03-16 21:10 Sveiki!
Vis kyla abejonių dėl būtojo laiko dalyvių vartojimo prijungiamuosiuose sakiniuose. Parinkau kelis pavyzdžius. Ar juose būtojo laiko dalyvis vartojamas teisingai? Kyla klausimų ir dėl laiko, gal turi būti esamojo laiko dalyvis?
Labai ačiū už atsakymą.

Nužudė kaimyną, gyvenusį antrame aukšte.

Praėjo metai ir paaiškėjo, kad kaimyną, gyvenusį/gyvenantį antrame aukšte, nužudė anūkas.

Čia keli pavyzdžiai iš LBD redaguotos Biblijos:

Jie paliko Viešpatį, savo protėvių Dievą, išvedusį juos iš Egipto žemės.

Jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, padariusi pikta Viešpaties akyse.

Bet jūs nepasitikėjote savo Dievu, ėjusiu/einančiu pirma jūsų ir rodžiusiu/rodančiu jums kelią – naktį ugnimi, dieną debesimi.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 207
graph
 
Būtojo laiko dalyviai - 2017-03-20 20:19 Dalyvių, einančių išplėstiniu derinamuoju pažyminiu po pažymimojo žodžio, vartoseną lemia norimas išreikšti pagrindinio veiksmo ir kito veiksmo, iš kurio kyla ypatybė, santykis laiko atžvilgiu.

Kartais veiksmų sekos logika reikalauja tik vieno varianto (kai ypatybė kyla iš veiksmo, kuris fiziškai gali būti tik ankstesnis, tik vėlesnis arba tik vienalaikis su tarinio veiksmu).

(1) Nužudė kaimyną, gyvenusį antrame aukšte.

Sakinys taisyklingas. Veiksmų seka: gyveno iki nužudymo momento arba kadaise anksčiau; nužudė.
Pagrindinis (tarinio) veiksmas vėlesnis už veiksmą, iš kurio kyla ypatybė, kitaip tariant, veiksmas, iš kurio kyla ypatybė, ankstesnis už pagrindinį veiksmą.

(2) Praėjo metai ir paaiškėjo, kad kaimyną, gyvenusį / gyvenantį antrame aukšte, nužudė anūkas.

Pridėta sakinio pradžia esmės nekeičia. Tinka viskas, kas pasakyta apie (1) sakinį. Esamojo laiko dalyvis turėtų reikšti ypatybę, kuri kyla iš veiksmo, bent dalimi laiko ryškiai sutampančio su pagrindiniu veiksmu. Jeigu logika leidžia sakyti nužudė gyvenantį, galima rinktis ir esamąjį laiką, norint pasakyti, kad kaimynas gyveno antrame aukšte iki nužudymo momento.

(3) Jie paliko Viešpatį, savo protėvių Dievą, išvedusį juos iš Egipto žemės.

Viskas taisyklinga. Veiksmų seka: pirmiau išvedė, paskui paliko.

(4) Jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, padariusi pikta Viešpaties akyse.

Viskas taisyklinga. Veiksmų seka: pirma padarė pikta, paskui pradingo.

(5) Bet jūs nepasitikėjote savo Dievu, ėjusiu / einančiu pirma jūsų ir rodžiusiu/rodančiu jums kelią – naktį ugnimi, dieną debesimi.

Reikia žiūrėti, ko reikalauja kontekstas, t. y. apie kokią ypatybę, reiškiamą dalyviais, kalbame:

a) esamojo laiko dalyvis (einančiu, rodančiu).

Pasakotojas kalba apie Dievo ypatybę, kylančią iš dabarties veiksmo, t. y. vėlesnio nei pagrindinio sakinio veiksmas.

Veiksmų seka: anksčiau nepasitikėjo, o eina ir rodo dabar.

b) būtojo kartinio laiko dalyvis (ėjusiu, rodžiusiu).

Galimi du atvejai:

b1) veiksmų seka: nepasitikėjo tuo pačiu metu, kai Dievas ėjo ir rodė, t. y. abu praeities veiksmai vienalaikiai;

b2) veiksmų seka: nepasitikėjo vėliau, negu Dievas ėjo ir rodė, t. y. ypatybė kyla iš veiksmo, dar ankstesnio nei pagrindinis veiksmas.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Peržiūrėti: Diskusijos