Dienos sakinys
Kad nuo didumo pareitų, tai karvė zuikį sugautų.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 

 
Peržiūrėti: Diskusijos
Sophi
lankytoja(s)
Žinutės: 19
graphgraph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-02 23:10 Dar vienas pavyzdys, dėl kurio esu sutrikusi. Panašiais atvejais nežinai nei kuo tikėt, nei kuo pasitikėt. Darosi neaiškūs ir norminimo principai:

KP2S1 p. 43:
godus, -i (godumas) kam vngt.godus, -i (godumas) ko objektui reikšti: Įtariamasis labai godus pinigams (–pinigų).

bet eDLKŽ6:
godus, -i: daug norintis, gobšus: Godus pinigams.

Šiandien kaip lituanistė buvau paklausta dėl šio junginio ir nežinau, kaip vis dėlto gerai...
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-04 03:40 Labai laiku pakláusėte :) Kaip tik beatostogaudama mąstau, ką reikės kalbėti rudenį tradiciniame LKI seminare vertėjams ir redaktoriams, nes temą šįkart sugalvojau tokią: „Skirtingi norminamieji darbai – skirtingos normos. Ką daryti?“.

Apie skirtingų kodifikacijos šaltinių prieštaras jau esu rašiusi „Kalbos kultūroje“. Kaip kalbos vartotojai man šis dalykas taip pat nepatinka ir kartais trikdo, bet visiškai jo išvengti neįmanoma. Jeigu dėl kokių nors priežasčių apsisprendžiama keisti normą, kas nors turi būti pirmas.
Norminamieji darbai rengiami ir leidžiami skirtingu metu ir įvairių autorių, tad ir atsiranda visokių nesutapimų.

Kaip normintojams tokių atvejų pamažinti ir tas prieštaras pašvelninti, kaip su jomis susidūrus elgtis kalbos vartotojams, – senas galvosūkis. Bet palikim tuos samprotavimus rudeniui ir imkimės konkretaus Jūsų klausimo.

Šiuokart neturiu po ranka Jono Šukio „Linksnių ir prielinksnių vartojimo“ (1998) ir negaliu pacituoti, bet „Kalbos patarimų“ linksnių knygelėje (S 1) kaip tik buvo remiamasi jo kaip bendraautorio nuomone.

Nepasakojant šiokios tokios būdvardžio godus, -i valdomų kilmininko ir naudininko linksnių norminimo istorijos, trumpai galima pasakyti, kad KP (kaip ir minėtoje J. Šukio knygoje) pamėginta atskirti su būdvardžiu godus, -i einančių naudininko ir kilmininko funkcijas.

Tai matyti sakinyje: Jis buvo godus pinigų savo vaikams. Panašiai vartojami ir tos pačios semantinės grupės būdvardžiai šykštus, -i, gobšus, -i.

KP pataria konstrukcijos godus kam (reiškiant tiesioginį objektą, bet ne adresatą) vengti; griežtai netaiso, nes DŽ tai dar vis norma (beje, DŽ yra ir Jūsų nepaminėtų kilmininko pavyzdžių: godus valgio, gėrimo).
Reikia tikėtis, kad ilgainiui skirtingų šaltinių teikiniai suvienodės.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Sophi
lankytoja(s)
Žinutės: 19
graphgraph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-05 23:51 Ačiū, lauksim seminaro.
Pati paprastai stengiuosi laikyti nuostatos, kad jei tik galima netaisyti, tai ir nereikia taisyti, t. y. ieškau, kaip pateisinti, o ne kaip „nukryžiuoti“.
Mūsų radikalioji kalbos kultūros politikai įdiegusi visuomenei nuostatą, kad taisyklingai lietuviškai nemoka beveik niekas, išskyrus kalbininkus. Tai, mano nuomone, yra labai blogai, atsižvelgiant net ir į tai, kad mūsų bendrinė kalba yra labai jauna.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-06 06:04 Ką reiškia „jei tik galima netaisyti“? Kas tą „galima“ nustato?

Mano nuostata kitokia: mėginti suprasti, kodėl kas ypatingesnio pavartota. Ar sąmoningai dėl stiliaus, ar tiesiog iš sau įprastos aplinkos, ar iš nesusigaudymo, kur kas tinka, – priežasčių, kaip ir autorių, tekstų ir situacijų, juk begalė. O tik tada jau spręsti, reikia taisyti ar ne. (Tiesa, mano ir darbas kitas – ne taisyti, o aiškintis, kas kaip kur vartojama ir kaip dera su kodifikacija.)

O visuomenės nuostatos pamažu keičiasi (pavyzdžiui, kaip rodo atlikti tyrimai, studentai savo kalbos mokėjimą vertina ne taip jau pesimistiškai), ir būtų puiku, jeigu dabartinė mokykla pirmiausia diegtų supratimą, kad bendrinės kalbos reikia mokytis (ir atitinkamai motyvuotų). Sutinku, kad akcentas čia turi būti kitas: ne „mano kalba bloga“, o „aš noriu mokėti kalbėti laisvai ir švariai“. Negi nesate girdėjusi viešai puikiai kalbančių jaunų teisininkų, ekonomistų ir t. t.?
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Sophi
lankytoja(s)
Žinutės: 19
graphgraph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-12 03:51 Ką reiškia „jei tik galima netaisyti“? Kas tą „galima“ nustato?

Mano nuomone, taisyti reikia tai, kas yra blogai, t. y. aiškias klaidas. Nors ir esu susipažinusi su kalbos kultūros teorija, man lig šiol mistinis atrodo vertinimo laipsnis vngt.
Dėl „godus pinigams“ - akivaizdu, kad klaidos čia nėra. Tai, kad sakinyje gali pasitaikyti ne tik objektas, bet ir adresatas, yra per silpnas argumentas siekiant pakeisti normą.
Nesakau, kad nereikia godus ko. Ir reikia, ir gali būti. Kai reikės nurodyti ir adresatą, juk turbūt niekas nepavartos dviejų naudininkų.
Žodžiu, manęs, lituanistės, ne-į-ti-ki-na. Ar tai įtikins fiziką, mediką ar informatiką? Žmonės ne tik turi iškalti, kas yra blogai, bet ir suvokti, kodėl blogai.

O visuomenės nuostatos pamažu keičiasi (pavyzdžiui, kaip rodo atlikti tyrimai, studentai savo kalbos mokėjimą vertina ne taip jau pesimistiškai), ir būtų puiku, jeigu dabartinė mokykla pirmiausia diegtų supratimą, kad bendrinės kalbos reikia mokytis (ir atitinkamai motyvuotų).

Dėl visuomenės nuostatų susilaikysiu...
Kad reikia mokytis, tai sutinku, bet, deja, visas mūsų kalbos mokymas grindžiamas ne normomis, bet klaidomis – mokoma ne kokios yra normos, bet kokios yra klaidos. Dar didesnė blogybė, kad tas mokymas yra be „pamušalo“, t. y. dažniausiai pasitenkinama tuo, kad nurodoma, kas yra netaisyklinga ir kaip turi būti taisyklinga. Neskiriama dėmesio klaidų priežasčių analizei.

Negi nesate girdėjusi viešai puikiai kalbančių jaunų teisininkų, ekonomistų ir t. t.?
Deja, bet tokių yra absoliuti mažuma.

Prisiminiau dar vieną pribloškusį nevienodo vertinimo pavyzdį:

KP1 spageti ntk. =spagečiai,

bet DLKG spageti pateikiamas prie nelinksniuojamųjų daiktavardžių, turinčių gale nekirčiuotus balsius -i, -o, -u.

Išeina, kad žodis 1994 m. buvęs norminiu vos po aštuonerių metų (2002) tampa bendrinei kalbai neteiktinu – vienu mostu! Nors tos DLKG nuostatos lig šiol niekas lyg ir nepaneigė...
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Dėl „godus pinigams“ - 2010-08-14 01:19 Regis, suabsoliutinate žodį taisyti. Jei esate redaktorė, nieko nuostabaus. Bet kalbos kultūros teorija nėra suverta ant ašies „taisyti–netaisyti“. Taisymai – tik viena iš praktinių jos realizacijų.

Pastarųjų kelių dešimtmečių kalbos kultūra kalba apie normą ir ne normą, taip pat apie tarpines jos apraiškas (normos variantus ir nueinančius ar dar neįsigalėjusius bei nepageidautinus bendrinei kalbai reiškinius). Tai leidžia reiškinius lanksčiau vertinti ir, pasikeitus vartosenai ar dėl kitų priežasčių prireikus keisti kodifikaciją, nešokti nuo klaidos tiesiai prie pagrindinės normos ar atvirkščiai.

Apie visų keturių vertinimo laipsnių reikalingumą esu ne kartą rašiusi (pavyzdžiui, žurnale Acta linguistica Lithuanica; galite susirasti bibliografiją mano asmeniniame puslapyje LKI svetainėje). Reiškiniai, kurių patariama vengti, laikomi ne norma, bet nebūtinai visada jie turi būti taisomi. Čia jau nelygu, ką redaguojate – vadovėlį ar kokio veikėjo atsiminimus.

Visiškai Jums pritariu, kad žmonėms būtina paaiškinti ne tik tai, kas netinka bendrinei kalbai, bet ir kodėl netinka. Pati tuo domiuosi nuo pat studijų laikų ir ne kartą esu apie šį visuomenės poreikį rašiusi.
Dėl godus kam vertinimo nurodžiau, kad žvilgtertumėt Šukį, nes, kaip minėjau, dabar esu toli nuo savo bibliotekos ir negaliu jo pacituoti.

Dėl to, kad kalbos kultūros mokymas turi būti grindžiamas ne klaidų, o normų mokymu, taip pat esu rašiusi; plačiau galite pasiskaityti šios pačios svetainės SKAITINIŲ skyrelyje (Dėl kalbos kultūros mokymo. – Kalbos kultūra 81, 2008, 151–169).

Sakysite – rašau, rašau, o kas iš to? :)


Dėl spagečių nesate visai teisi. Pirminė kodifikacija, kad reikia keisti normą, pasirodė ne vėliau kaip 1996 m. Gimtojoje kalboje (bet vėlgi be visų savo šaltinių tiksliau kol kas negaliu nurodyti). Tad vieno mosto, kaip kad sakote, šiuo atveju nebuvo. Norma buvo keičiama nuosekliai. Seminare galėsime tai panagrinėti konkrečiau.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Peržiūrėti: Diskusijos