Dienos sakinys
Nesidžiauk giriamas, neverk baramas.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 

 
Peržiūrėti: Diskusijos
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Skoliniai: kada linksniuojami, kada ne? - 2009-03-20 04:38 Jūratė parašė tokį laišką:

Besidomint, kaip vartojami mūsų kalboje linksniuojami ir nelinksniuojami skoliniai, iškilo neaiškumų. [...] DLKG (2006) teigiama, kad: 1) skolinti daiktavardžiai, gale turintys kirčiuotus balsius -ė, -i, -o, -u (dosjė, asorti, metro, tabu ir kt.) ir 2) skoliniai, gale turintys nekirčiuotus balsius -i, -o, -u (alibi, fiasko, guru ir kt.) yra nekaitomi.
Pirmuoju atveju viskas aišku, tačiau antroji taisyklės pusė kelia neaiškumų. Juk „Kalbos patarimai" daugelį anksčiau nekaitomų skolinių siūlo kaityti, ypač tuos, kurių paskutinis skiemuo nekirčiuotas (bikinis, kivis, karis ir kt.). Taigi šiuo atveju tarytum taisyklė prieštarautų pati sau. Man, paprastai kalbos vartotojai, neaišku, kaip atsirinkti, kuriuos gale nekirčiuotus skolinius linksniuoti, o kurių ne. Gal yra tikslus tokių skolinių sąrašas?
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
Skoliniai: kada linksniuojami, kada ne? - 2009-03-20 04:41 Šiuo klausimu remtis DLKG nėra labai patikima, nes p. 82 skyrelis „Nelinksniuojamieji daiktavardžiai“ yra senstelėjęs, likęs toks, koks buvo pirmame šios gramatikos leidime (1994 m.). Pavyzdžiui, ten nurodytas daiktavardis spageti (ir ne tik jis) jau kuris laikas visuotinai įgavęs linksniuojamąją formą: spagečiai.

Lietuvių kalba yra galūninė: tam tikrus žodžių ryšius sakinyje rodo kaitomųjų žodžių galūnės. Todėl net ir iš kitų kalbų pasiskolintus nelinksniuojamus daiktavardžius stengiamasi įtraukti į linksniavimo sistemą. Tai visiškai natūralūs vartosenos polinkiai – jie ypač gerai matyti sakytinėje kalboje.

„Kalbos patarimuose“ šie polinkiai ir parodomi. Vartotojai gali drąsiai, ypač laisvuosiuose stiliuose, kaityti seniau formaliai nekaitomais pripažintus gale kirčiuojamus skolinius, pvz., taksi (t. y. taksis), jeigu tik jie pasiduoda linksniuojami.

Nekirčiuoto galo skoliniai, ypač su -i, dar lengviau prisitaiko prie mūsų linksniavimo sistemos, todėl bikinis (bikinio...), sušis, cunamis, kivis, brendis ir t. t. šiandien skamba visai įprastai.

Vienas kitas ne gale kirčiuojamas skolinys (pvz., fiasko) nekaitomas, bet tai greičiau laikytina išimtimis.
Jokio baigtinio ir galutinio linksniuotinų skolinių sąrašo nėra. Tačiau polinkiai gana aiškūs, ir kiek tik įmanoma, skolinius reikia lietuvinti – įtraukti į lietuvių kalbos kaitybos, rašybos, tarties sistemą.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Peržiūrėti: Diskusijos