Dienos sakinys
Kad nuo didumo pareitų, tai karvė zuikį sugautų.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 

 
Peržiūrėti: Diskusijos
aguona
lankytoja(s)
Žinutės: 39
graphgraph
 
prašau - 2016-01-08 15:32 Ar taisyklingi šie sakiniai su žodžiu „prašau“ prašymo, maldavimo prasme?
Prašau, palikite savo nedorus kelius
Prašau, pagailėkit manęs, mano broliai!
Dėkoju už atsakymą.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Rita_[LKI]
administruoja
Žinutės: 206
graph
 
prašau - 2016-01-10 20:16 Kai veiksmažodis prašyti yra esamojo laiko I asmens, jis formaliai sutampa su jaustuku, todėl ir kyla klausimas, ar tokio modelio sakiniai, kaip Jūsų, yra norminiai, nes jaustukai prašau, prašom įterpiniais lietuvių kalboje nevartotini.

Kai tokie jaustukai eina po liepiamosios nuosakos, klaida akivaizdi:

Ateik, prašau (= Eikš; Prašau ateiti). Atsistokit, prašom, čia (= Prašom atsistoti čia; Prašyčiau atsistoti čia).

Tradicinis lietuvių kalbos etiketas ypatingas tuo, kad įvairiems prašymo, pageidavimo, raginimo atspalviams reikšti jaustukas prašau iš viso nebuvo vartojamas; jo ir jaustuku šiaip nelabai derėtų vadinti, kalbant apie norminę vartoseną (jis atsirado greičiausiai sovietmečiu, logizuojant neva vieno asmens raiškai netinkamą daugiskaitą prašom).

Mandagumo raiškos lauke greta jaustuko prašom išsiteko daugybė įvairiausių kitokių pasakymų švelniam ir mandagiam prašymui reikšti:

Malonėkit...; Teikitės...;
Gal galėtum (galėtumėt)...;
Ar negalėtum (negalėtumėt)...;
Gal kartais (turėtum, norėtum...);
Ar nebūtų sunku...
Būk geras (gera),...

Kai reikia reikšti ne per daug saldaus atspalvio, o įsakmesnį prašymą, nereikėtų baidytis jaustuko prašom su bendratimi (Prašom pasakyti) arba vienos plikos liepiamosios nuosakos (Duokit...; Pasirašykit; Sėskitės...; Paskambink; Parašyk; Patikėk...) – kalbant žodžiu, be to, daug reiškia intonacija.

Visų mandagumo formulių čia nė nesurašyčiau. Kasdienėje vartosenoje, jei liepiamoji nuosaka atrodo per šiurkšti, tarpiniai atvejai tarp jos ir „saldžiojo“ varianto (malonėkit) galimi patys įvairiausi:

Paskambink, gerai?
Na paskambink, ką?

Veiksmažodžio prašyti formos prašymui reikšti ėmė plisti per vertimus – iš pradžių per rusų kalbos, vėliau per anglų. Skaitant verstines grožines knygas atrodo, kad kitokios mandagumo raiškos lietuvių kalba jau ir nebepažįsta (autentiški pavyzdžiai iš vertimų):

Prašau, neimk visko taip giliai į širdį.
Prašau, patikėk bent tuo, net jei daugiau ir niekuo netikėsi.
Prašau, paskambink man kuo greičiau.
Prašau, papasakok man viską.
Žozefina, prašau, atsisėskit. Atsigerkit ko nors.
Sakiau jums, kad neturiu laiko. Darykit, ką sakiau. Prašau.
Tėti, prašau liautis. Aš jaučiuosi puikiai. Prašau.
Prašau, apsilankykite, – nenusileidau. – Išgersite kavos su pyragu už dyką, firmos sąskaita.


Jūsų atsiųstuose sakiniuose, ypač antrajame, galima įžvelgti ne jaustuko, o veiksmažodžio funkciją. Vis dėlto su tokio modelio sakiniais siūlyčiau elgtis apgalvotai.

Maišantis skirtingų kalbų sistemoms, tai padaryti nėra lengva, juolab formaliai atriboti tas sistemas ne visada įmanoma. Lieka gero vertėjo ar redaktoriaus kalbos jausmas.

Mano patarimas toks:

Tik tada, kai norima pabrėžti patį prašymo veiksmą, prieš liepiamąją nuosaką gali būti vartojamas veiksmažodis prašau, plg.: Labai prašau, atsiliepk. Prašau tavęs, neišeik. Pabrėžiu – veiksmažodis, sudarantis asmeninio sakinio pagrindą, o ne jaustukas.
  | | Komentuoti gali tik registruoti svetainės lankytojai.
Peržiūrėti: Diskusijos