Dienos sakinys
Koks artojas, toks ir arklas.
Naujienos
Žodynai ir kt.
Rinktinis žodynėlis
Apklausos, testai
Skaitiniai
Žaidimai
Mokytojams
Pokalbiai
Seminarai
Archyvas
Nuorodos
Rašykite
Apie šiuos namus
Prisijungti
 
 
Rinktinis žodynėlis

     Šiame puslapyje glaudžiasi į akis retkarčiais krintantys ypatingesni žodžiai.
     Gali būti, kad jie gyvena paskutines dienas tarmiškai dar šnekančių žmonių lūpose, o dažnai beglūdi žodynų užkaboriuose, ir tik koks rašytojas ar vertėjas netikėtai iškelia į dienos šviesą, atgaivina.
     Gali būti, kad jie nedrąsiai tik pradeda gyventi, ir jiems nesaugu – ar pritaps bekraščiame žodžių pasaulyje? O gal tyliai užges, blykstelėję kartą kitą kokiame kūrybiniam įkvėpiui pasidavusio autoriaus tekste, ir joks žodynas nė neįtars juos buvus.

     Klausti, ar gyvuos tie žodžiai, – lygiai tas, kas  klausti, ar  mėginsime  prisijaukinti juos savo kalboje.

  • paskanda 2012-01-01

     Daugiau naujų žodžių – ir skolintų, ir lietuvių kalboje pasidarytų, – su vartojimo pavyzdžiais rasite nuolat pildomame Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne.

 ŽODIS

 VARTOSENA

ŠALTINIS 

 PASTABOS

atmintukas

Kitas dalykas, kurį ilgai knietėjo susitvarkyti – „PQI USB Flash’as“. Nepatiko man tai, kad prijungus atmintuką, […] atsirasdavo du papildomi diskai […].

LG Electronics pristatė neįprastą USB atmintuką iš savo naujosios Vaccine serijos. Nuo šiol jis pardavinėjamas Jungtinėje Karalystėje, o išskirtinis jis tuo, kad jame įrengtos antivirusų ir malware apsaugos priemonės.

Tinklaraštis
http://crimblog.xz.lt
(2007-07-30)

 

 

 

 

www.games.lt
(2007-12-28)

Puslaidininkinė keičiama laikmena, į kurią duomenys įrašomi arba skaitomi blokais, panašiai kaip diske. Naudojama duomenims tarp kompiuterių perkelti, pakeičia diskelį. Paprastai jungiamas per universaliąją magistralę, įstatant atmintuką į jos jungties lizdą. (G. Grigas, Gimtasis žodis, 2007 nr. 7, p. 9).
Atmintukas – kompiuterijos naujadaras (angl. flash memory, flash); dėl jo diskutuota bene nuo 2003 m. (www.svarstome.lt). Jis galėtų nukonkuruoti kitus vartosenoje dažnus variantus
USB raktas, USB atmintinė, flešas.

Interneto nuotr.
2008-05-31

bėgtakis

Jau pirmosios 20 minučių ant bėgtakio sudegina visus stresus.

Gamintojai nepateikia patarimų kaip išlaikyti nutukusį šunį, kad šis nenulipinėtų nuo bėgtakio, tačiau tikriausiai tam tiks keletas skanėstų [...].

www.cosmopolitan.lt
(2004 m. nr. 12)

 


www.delfi.lt
(2009-05-11)

LKŽ I tome (1968) dar negalėjo būti;
DŽ galėjo būti, bet nėra.
„Sporto terminų žodyne“ (I leid. 1996, II leid. 2002) yra: bėgtakis – „treniruoklis bėgimo arba ėjimo pratimams daryti stacionariomis sąlygomis, testuoti“. Angl. treadmill.

Interneto nuotr.
2009-05-12

brukalas,
brukalius, -ė

Šios populiarios interneto svetainės net buvo atsidūrusios kai kurių su brukalo platinimu kovojančių kompanijų sudaromuose juoduosiuose sąrašuose.

[...] brukaliai labai dažnai naudoja šimtus kitų būdų, kaip parašyti tuos pačius žodžius, kad jie būtų vizualiai atpažįstami ir suprantami [...].

Lietuvos rytas (2008-04-21)

 

 

 

www.delfi.lt
(2009-06-08)

Nepageidaujamiems el. laiškams (angl. spam, junk mail) ir jų platintojams (angl. spammer) lietuviškai pavadinti jau kuris laikas siūloma įvairių lietuviškų pakaitų. Vieni iš perspektyviausių, regis, yra šaknies bruk- (brukti „primygtinai, per jėgą siūlyti“) naujadarai brukalas ir brukalius. Jie įdėti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“.
delninukėNors šį sezoną vis dar madingos didelės rankinės, jas po truputį stumia mažesnės ir visai mažytės – telpančios delne. Ir nors Londone nepamatysite nė vienos stilingos damos su delninuke dieną, Milane jos sparčiai populiarėja, nors vis dar lieka vakarinės aprangos dalimi.Agnė Žukauskaitė ir Jūratė Juršienė, www.DELFI.lt
(2007-10-11)

Interneto nuotr.

„Lietuvos ryto“ priedas „Stilius“ (2007-11-02) tokias rankines vadina vakaro mažylėmis, vakarinėmis dėžutėmis: „Lygios faktūros ar puoštos brangakmeniais, ovalios ar stačiakampio formos, kiek didesnės ar mažesnės, tačiau telpančios delne vakarinės dėžutės tapo neatsiejama stilingų ponių vakarinės aprangos dalimi“.

Angl. evening bag, clutch-bag (clutch).

2007-11-07

driblaVisko lapkritį būna: ir lietaus, ir tirštos miglos, ir driblos – anei lietaus, anei miglos, o kažko tarp jų; būna ir šlapdribos, ir šalnų, ir malonių tylių dienų, ramių vakarėlių .

Eugenija Šimkūnaitė,

Lietuvos rytas
(1994-11-05)

DŽ ir LKŽ šio žodžio tokia reikšme nėra.

2007-11-03

glūdoti
(glūdo, glūdojo)
Liga, pasak jos, nematoma, nes be galo mažytė. Ji sklando ore arba glūdo vandenyje, arba prilimpa prie nešvarių pirštukų […].Margaret Atwood. Oriksė ir Griežlys. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2005.

DŽ: kiūtoti, tūnoti;
LKŽ: 1. kiūtoti, tūnoti, tyliai kur prisiglaudus būti; tykoti.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-11-18

glosnus, -iTačiau skunkėnai prigijo Organikoje kaip naminiai žvėreliai. […] Be to, buvo glosnūs.Margaret Atwood. Oriksė ir Griežlys. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2005.

LKŽ: švelnus, glaudus, malonus, meilus (vėjelis, balsas);
DŽ: knyg. švelnus, malonus.

2007-11-30

gniutinti
(gniutina, gniutino)

Jis nusivilko striukę ir sugniutintą pasikišo po pažasčia.Herbjørg Wassmo. Septintas susitikimas. Vertė Eglė Išganaitytė. Alma littera, 2004.

gniutinti:
LKŽ: maigyti, lamdyti, lipdyti;
DŽ: maigyti, lamdyti.
sugniutinti:
LKŽ: suspausti.
gniutulas:
DŽ: sugniutintas gabalas.

2007-11-23

grumšėti
(grumši, grumšėjo)

Ji atsikąsdavo mažyčius kąsnelius ir sugebėdavo taip kramtyti salotas, kad negrumšėtų.Margaret Atwood. Oriksė ir Griežlys. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2005.

LKŽ: 1. kramsnoti išduodant garsą;
DŽ: su garsu ėsti, garsiai kramsnoti;

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-11-03

gvaibti
(gvaibsta, gvaibo)
Vieną naktį suvarė jam dantis į petį, įkando iki kraujų tik dėl to, kad jis, kiek apgvaibęs, pasislinko į šalį, ir tada radosi neaiški, žodžiais neišsakyta santarvė [...].Julio Cortázar. Žaidžiame klases. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2006.

DŽ: šnek. alpti, leipti;
LKŽ: alpti, silpti, sąmonės netekti.

2008-02-28

kivirkšnus, -i (kivirkšnumas)Keistas jo elgesys, [...] greitai raustąs mergytės veidelis ir įžūlaus gaidžiuko kivirkšnumas traukė bendraklasių dėmesį ir kėlė norą pasišaipyti.Romain Rolland.  Užburtoji siela. Vertė Palmira Čebelienė. I tomas. Vaga, 2006.

kivirkšnus, -i:
LKŽ: linkęs į kivirčus, barningas, vaidingas;
kivirčnus, -i:
DŽ: mėgstantis kivirčytis;
LKŽ: mėgstantis bartis, įnoringas.

2007-11-14

klerkinti (klerkina, klerkino)[...] Klubo būstinė, pintos kėdės, išblukę gultai, ant grindų gabaliukai pieštukų ir vielos, [...], sena nuklerkinta plokštelė, nepaliaujamas gergždimas-traškėjimas-džeržgimas [...].Julio Cortázar. Žaidžiame klases. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2006.

DŽ: klerkinti – priežastinis veiksmaž., padarytas iš klerkti:
plerpti, parpti (apie sugedusią mašiną, seną mechanizmą).
LKŽ: nuklerkinti: klerkinant pagadinti.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2008-03-29

lipdė

◙ Ar palieki lipdes prie savo kompiuterio [...], ką turėtum nepamiršti atlikti?

◙ Už knygos kodo lipdės sugadinimą sumokėti 5 Lt mokestį.

◙ Įdomus, tik periodiniams leidiniams būdingas knygos ženklas yra pašto lipdės.
[...]  Pašto lipdėse paprastai nurodoma asmens, kuriam siunčiamas
leidinys, pavardė ir adresas.

Lietuvos rytas (2008-04-19)

 

 

◙ Naudojimosi biblioteka taisyklės (2008), www.vtvk.lt

 

 ◙ Aida Grybienė. Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos senosios periodikos  skyriaus  knygos ženklai. Knygotyra, 2004, nr. 42.

 

 

Interneto nuotr.

DŽ: popierėlis, juostelė kam sulipdyti ar kur prilipdyti;
LKŽ: 1. užlipintas popierėlis kam pažymėti.
Tai naujadaras, bet ne šių dienų, o mažiausiai XX a. vidurio. Pirmame DŽ leidime (1954) jo dar nebuvo, o LKŽ 7 tome (1966) jis jau pateiktas kaip raštų žodis.

2008-04-19

migzti
(myzga, mizgo)

◙ Jo plaukas buvo susivėlęs, karčiai ir uodega nešvarūs bei sumizgę, ir Greisė troško jį iššukuoti.


◙ [...] mintys rizgo ir mizgo.

 

◙ Nicholas Evans. Arklių užkalbėtojas.
Vertė Danguolė Žalytė. Alma littera, 2007.

 

◙ Romain Rolland.  Užburtoji siela. Vertė Palmira Čebelienė. I tomas. Vaga, 2006.

DŽ: 1.  rigzti, painiotis, narpliotis;
2. mišti, krikti.
LKŽ: 1.  rigzti, painiotis, narpliotis;
2. maišytis, trikti;
3. šen ten blaškytis, mėtytis.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-12-13

niūkana

◙ Po trumpo sekmadieninio pragiedrulio prasidėjo niūkana. Nežinau, ar niūkana čia tinkamas žodis, nes reiškinys toks keistas... Kapitonas man pasakė, kad, dvidešimt šešerius metus plaukiojęs po visas jūras, to niekuomet nematė. Bent jau Egėjo jūroje tikrai ne. Tokio lipnaus, sunkiai tvyrančio rūko, kurio neišsklaido vėjas.

◙ [...] važiuojam šeštadienį jei oras palankus, šiandien kažkokia niūkana ...

◙ Amin Maalouf. Baltazaro klajonės. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. – Žara, 2010.

 

 

 

 

 

 

 

 

www.motomanai.lt
(2010-04-07)

Kirčiuojamas pastoviai pirmas skiemuo.
DŽ, LKŽ: rytų aukštaičiams būdingas žodis, reiškiantis „apniukęs oras“.
Dabartinėje viešojoje vartosenoje retas, bet ima ir šmėkšteli grožiniame tekste, kokioje orų prognozėje ar net interneto forume.

2011-09-04

paskanda „Lietuvių mitologijoje pasaulio pabaiga buvo įsivaizduojama kaip paskanda, kai viską užlies vanduo, kaip ir Biblijoje pasakyta. Bet vanduo nušluotų žmoniją, o, jam atslūgus, vėl užsimegztų gyvybė. Mūsų protėviai pasaulio pabaigos laukdavo per Kalėdas: tuo metu vienas gyvenimo ciklas baigiasi, prasideda kitas, pasaulis neišnyksta, bet atsinaujina. O idant tai įvyktų, dedama daug pastangų: reikia baigti metų darbus, atiduoti skolas, prisitaikyti prie gamtos ritmų“, - pasakojo pokalbininkas.Jonas Vaiškūnas,
www.respublika.lt
(2011 12 31)

DŽ 6e nėra, LKŽ iš 5-ių reikšmių artimiausios dvi pirmosios: 1. patvinimas, užliejimas;
2. tvanas.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2012-01-01

pūkšnisVėjo pūkšnis nusirito per pievą, pašiaušdamas jai plaukus, o paskui nėrė į mišką, sušiureno šakas ir iki mūsų atnešė tolimo šuns lojimo atplaišas [...].Haruki Murakami. Norvegų giria. Vertė Jūratė Nauronaitė. Baltos lankos, 2006.

DŽ ir LKŽ yra tik veiksmažodis:
DŽ:  pūkšnoti, ~ja, ~jo
pūsčioti (apie vėją);
LKŽ: pukšnoti, -oja, -ojo, pūkšnoti
1. pūsčioti, dvelkčioti (apie vėją).

2008-03-17

pusdilis, -ėNaktį iš vasario 23-iosios į 24-ąją besileidžiantis pusdilis Mėnulis uždengs kai kurias Sietyno žvaigždes.

Jonas Vaiškūnas,

Lietuvos rytas (2007-02 03)

Dabartinėje vartosenoje labai retas žodis.
DŽ nurodo jo reikšmę „pusiau sudilęs“; LKŽ  prideda: „gerokai, pusiau sudilęs“.
Tačiau abiejuose žodynuose tėra vienas pavyzdys su pjaunamaisiais įrankiais (pusdilis peilis, dalgis).

Neįdėta pavyzdžio apie Mėnulį – tai viena iš jo fazių – delčios pradžia. Nors tarmėse vartota, dabar mažai prisimenama.

Interneto nuotr.
2011 02 20

riešinė

XX a. pr. riešinės buvo paplitusios visoje Lietuvoje. Šiuo metu jos vėl naujai atgimsta.

[...] riešinės iš tikrųjų buvo tam, kad apsaugotų nuo šalčio: laukuose dirbančių žmonių rankos, išlindusios iš po trumpų rankovių, skaudžiai sužvarbdavo.

Riešinės [...] – ant rankos riešo maunami megzti, dailiai siuvinėti rankogaliai. Dėvimi tokie rankogaliai buvo Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Anglijoje. Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje riešines dėvėjo tiek vyrai, tiek moterys. Maudavosi riešines ant marškinių rankovių, kad vėjas nepūstų […].

Pavyzdžiai iš įvairių interneto šaltinių. Interneto paieškos įrankis www.google.lt

Seniau vartotas ir kartu su mada grįžtantis į vartoseną žodis. Šaknis tvirtapradė, visada kirčiuotas pirmas skiemuo.

Tautodailininkės I. Juškienės nertos ir siuvinėtos riešinės. Interneto nuotr.

DŽ (5) šio žodžio nėra.
LKŽ:
[1. pirštinė su ilgu raštuotu riešu];
2. ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis.

2008-01-08

sėdmaišisPirmą kartą pamatę ant grindų pūpsantį maišą su biriu turiniu viduje, lietuvių pramintą sėdmaišiu, daugelis kraipo galvą. Beformis, subliūškęs baldas simpatijas užkariauja, vos tik smalsuoliai įgriūva į jo glėbį. Viduje esančios granulės tarsi sukietėja ir prisitaiko prie sėdinčiojo kūno. Net ir drybsant nepatogiausiomis pozomis nepaskausta nugara.

Vereta Rupeikaitė

Kauno diena, Vilniaus diena (2007-12-24)

Kartotekoje pirmą kartą sėdmaišis fiksuotas 2003-03-07. Vienas iš anglų k. variantų – fatboy.

 
Interneto nuotr.
2007-12-26
siūrinti
(siūrina, siūrino)
Su tais galvoje kirbančiais prisiminimais siūrindamas Muftar gatve, prieš akis išvydau dar vieną  keistą epizodą iš praeities [...].Henry Miller. Vėžio atogrąža. Vertė Nijolė Chijenienė. Kitos knygos, 2007.

DŽ: tarm. palengva, svyruojant eiti;
LKŽ: iš lėto, sunkiai eiti.

2008-04-10

skaityklė

Reuters praneša, kad viena iš geidžiamiausių 2009 m. Kalėdų dovanų bus eknygų skaityklės.

Tai specializuotas elektroninis įrenginys, kuris skirtas elektroninių knygų skaitymui. Dažnu atveju juo galima klausytis muzikos, atidaryti ir peržiūrėti kitokius dokumentus. Skaityklė nuo paprasto kompiuterio skiriasi savo ekranu. [...] dažniausiai [...]  ekranas pagamintas naudojant E-rašalo [...] technologiją.

http://eknyga.blogas.lt
(2009-10-04)

 

 

 

www.skaitykle.lt
(žiūrėta 2010-01 21)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šis naujadaras, pavadinantis elektroninį įrenginį, skirtą skaityti elektroninį formatą turinčias (t. y. elektronines) knygas, kol kas neįtrauktas į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“ (http://www.likit.lt/term/enc.html), bet tikėtina, kad vartosenoje įsigalės ir išstums kur ne kur pavartojamą svetimybę rideris (ryderis) (angl. e-reader,  electronic reader, e-book reader).


Interneto nuotr.
2010-01-24

snarglinėSupratusi, kad cigarečių tema Pagėgiuose – uždrausta, vėlų vakarą užkalbinau moterį su vaiku ir paklausiau, ar čia yra pigus alaus baras, vadinamoji snarglinė, kuri visuose miestuose vadinama vienodai.

Audronė Urbonaitė

Lietuvos rytas (2010-09 04)

LKŽ vieną iš šio žodžio reikšmių (pažymėta kaip menkinamoji) pateikia tokią: „užkandinė, kur girtaujama“ ir nurodo, kad taip vartojant fiksuota Viekšniuose (Mažeikių r.), Juodaičiuose (Jurbarko r.), Kuršėnuose ir Raudėnuose  (abu Šiaulių r.).
Daugiau žr. www.lkz.lt

Į DŽ neįtraukta.
Taigi – tarmybė, bet ir bendrinei kalbai ne pro šalį.

2010-09-05

svembti (svembia, svembė)

 [...] norom nenorom prisimena koją: ji tolydžio tvinkčioja, degte dega ir svembia, lyg įsprausta į pernelyg ankštą batą.Margaret Atwood. Oriksė ir Griežlys. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2005.

Šaknis tvirtagalė.
DŽ: (žemaitybė) ilgai, vienodai skaudėti, mausti;
LKŽ: 1. ilgai vienodai skaudėti, mausti.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-12-07

šaltkrepšisŠaltkrepšiai.
Šaltkrepšiams nereikia elektros energijos. Į juos dedami šaldymo elementai.
Skirti žmonėms, kurie į iškylas gamtoje išsiruošia tik retkarčiais. [...] Maisto produktus galima laikyti vieną dieną.


Lietuvos rytas
(2006-07-17)

Naujadaras šaltkrepšis atsirado ne vėliau kaip 2006 m. ir pakeitė ne tokį patogų vartoti junginį šaldomasis krepšys. Angl. cold bag.


Interneto nuotr.
2007-11-03

šiūptelėti
(šiūpteli, -ėja, šiūptelėjo)

[pagamintą vakarienę] šiūptelėjo į šiukšlių maišą.Nicholas Evans. Arklių užkalbėtojas.
Vertė Danguolė Žalytė. Alma littera, 2007.

DŽ: daug paberti, įberti (šiūptelėjau keletą saujų grūdų vištoms);
LKŽ: 1. smarkiai paberti, įberti, įpilti didesnį kiekį.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2008-02-18

šlioti
(šlioja, šliojo)

[...] kartais tekdavo atšlioti iš pamokos kitame Paryžiaus gale. Romain Rolland.  Užburtoji siela. Vertė Palmira Čebelienė. I tomas. Vaga, 2006.

DŽ: tarm. smarkiai ką daryti (mušti, lyti, eiti);
LKŽ: 7. smarkiai eiti, drožti.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-11-09

šonaslydisDrifto, dar vadinamo šonaslydžiu, esmė – priversti automobilį slysti šonu ir kartu važiuoti kuo tikslesne trajektorija, be to, visa tai atlikti kaip įmanoma didesniu greičiu.

Lietuvos žinios (2008-12-31); spausdinta ir interneto versija.

Apie 2006-uosius Lietuvoje pradėjo populiarėti nauja Japonijoje atsiradusi automobilių sporto šaka – driftingas (angl. drifting), kurios esmė –  speciali technika: kontroliuojamasis šoninis slydimas – driftas (angl. drift). Ne vėliau kaip 2007 m. pabaigoje pradėtas vartoti ir lietuviškas naujadaras šonaslydis (arba daug retesnis variantas be jungiamojo balsio šonslydis). Drifteriai vadintini šonaslydininkais.
2009-01-03


Interneto nuotr.
  
tinklalaidėTačiau aš vis dėlto manau, kad pažintinė-pramoginė technologijų laida yra geras ir vertas gyventi dalykas. Kadangi jau tiek metų esu internete, natūraliausia būtų laidą paversti tinklalaide (podcast – transliuojamu garso įrašu).

http://www.nežinau.lt/
(2010-09-03)

Naujadaras tinklalaidė (angl. podcast)
gražiai papildo jau esamų darinių su tinkla- būrį: (tinklaraštis, tinklalapis, tinklavietė...). Nors jis dar neįdėtas į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, bet 2009 m. lapkritį fiksuotas lietuviškojoje „Vikipedijoje“ ir pamažu pradeda plisti visuotinėje vartosenoje.
Tinklalaidės  reikšmė –
„internetinė laida, skaitmeninis garso ar vaizdo transliacijos įrašas“.

2010-09-05

tinklaraštisTinklaraštis, mano manymu, yra puikus informacijos šaltinis, kuris aplink save sukuria skaitytojų bendruomenę. Jis pritraukia bendrų interesų žmones pagrindiniam tikslui pasiekti – gauti daugiau informacijos ir jos atžvilgiu išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus ir pasiūlymus, užduoti savo klausimus ir gauti naudingus atsakymus.Tomas Jablonskis. Kas yra tinklaraštis ir kodėl jis būtinas šiuolaikinėje interneto svetainėje. (Buvo skelbta internete 2007-03-23)

Šis naujadaras pasiūlytas ne vėliau kaip 2007 m. pradžioje vietoj svetimybės blogas (angl. blog, weblog). Pačių tinklaraštininkų jis nėra ignoruojamas ir jau gana paplitęs interneto vartosenoje. Iš visų lietuviškų variantų – internetinis (elektroninis) dienoraštis, asmenraštis ir kt. – tinklaraštis turi didžiausią tikimybę tapti įteisinta bendrinės kalbos norma.

2008-10-10

trokšliusNors išties didelio žuvų dusimo, kaip dzūkai sako, trokšliaus, nebūta jau beveik trisdešimt metų, Žuvintas, kurio vidutinis gylis vos 80 centimetrų, būdavo bene pirmasis ežeras, skaudžiai kentėdavęs deguonies badą.

Lietuvos rytas

(2005-02-26)

Trokšlius reiškia „žuvų troškimas po ledu“. Nors šis žodis yra ir LKŽ, ir DŽ, bet bendrinėje kalboje vartojamas retai.

2011-03-08

urbintiNors vakarinėje jų kambario sienoje buvau praurbinęs skylutę spoksoti, nė sykio nemačiau Tėtušio ką nors rašant į mažą aptriušusią knygelę.Nick Cave. Asilė, pamačiusi angelą. Vertė Gabrielė Gailiūtė. Tyto alba, 2007.

DŽ: smailiu įrankiu pasukinėjant daryti skylę;

LKŽ: sukinėjant smailų įrankį ar daiktą, duobti, duobti, gręžti, daryti skylę.


2009-03-10

urduliuoti (urduliuoja, urduliavo)

Išsitiesiau ir dirstelėjau pro iliuminatorių į juodus debesis, urduliuojančius virš Šiaurės jūros, nejučia grimzdamas į apmąstymus […].

Gurkšnodami mudu stebėjome urduliuojančius juodus dūmus.

Haruki Murakami. Norvegų giria. Vertė Jūratė Nauronaitė. Baltos lankos, 2006.

DŽ: urduliais veržtis, bėgti;

urdulys: verpetas, sūkurys.

2008-05-05

vėjaratis

Vėjo gūsiui ir žmogaus rankoms paklūstantys „Blokart“ į Lietuvą atkeliavo iš Naujosios Zelandijos. [...]
Praėjusią vasarą Kuršių nerijoje prigijusi nauja pramoga – pasivažinėjimas „Blokart“ buriniais triračiais, kitaip vėjaračiais, – siūloma ir šiuo metu. Tokią žiemą kaip šią – besniegę, vėjuotą – ypač smagu dumti asfaltuota danga ar pajūriu.

Vėjaračiai gali pasiekti iki 95 kilometrų per valandą greitį.

Ramunė Žukauskienė,
Respublika (priedas Laisvalaikis)
(2008 02 07)

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos rytas
(2009 12 17)

Naujadaras vėjaratis buriniam pramogoms skirtam triračiui pavadinti gyvuoja ne vėliau kaip nuo 2007 m. Iš pradžių šis triratis buvo įvardijamas tik gaminančios firmos „Blokart“ vardu (blokartas).


Interneto nuotr.
2009-12-17
žiaudrus, -iOras toks žiaudrus.Pascal Quignard. Terasa Romoje. Vertė Ramutė Ramunienė. Alma littera, 2005.

LKŽ: 1. žvarbus, šaltas;
DŽ: 1. tarm. žvarbus (oras, vėjas).

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-11-03

žiurksoti (žiurkso, žiurksojo)Kurį laiką nesiryžę, vaikai visi drauge – berniukai ir mergaitės – apstoja jį pusračiu. […] Jie žiurksojo į Sniego žmogų, lyg ko tikėdamiesi.Margaret Atwood. Oriksė ir Griežlys. Vertė Valdas V. Petrauskas. Alma littera, 2005.LKŽ: 2. žiūrėti akis įbedus, spoksoti;
DŽ: žiūrėti akis įbedus.

Daugiau žr. www.lkz.lt

2007-11-07

Visi „Rinktinio žodynėlio“ duomenys – iš asmeninės Ritos Miliūnaitės Dabartinės vartosenos kartotekos. Vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta.

LKŽ – „Lietuvių kalbos žodynas“ (www.lkz.lt),
DŽ – „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. 6-o  leid. (2006) internetinis variantas http://dz.lki.lt/ (2011).