LENGVAI                

  „Gyvūnų spalvos“:
visiems internetu pasiekiamas pažintinis žaidimas, iliustruotas gyvūnų
nuotraukomis.
 
 
Žaidimo užduotis:
pagal pateikiamas nuotraukas parinkti iš sąrašo žodžius, tinkamus gyvūnų kailio
ar plunksnų spalvai apibūdinti.
 
 
Nauda:
išmoksite retesnių lietuviškų žodžių, pamatysite, kaip atrodo tais žodžiais
apibūdinami gyvūnai;
 
 
lengviau įsivaizduosite, ką mūsų protėviai paliko mums tautosakoje: ką jie vadino
bėrais ir juodbėriais žirgais, kas slypi mįslėje Šėmas jautis dangų laižo;
 
 
suprasite, ką reiškia lietuvių literatūros klasikų aprašyti šyvas kumeliukas ar
Girdvainio obuolmušiai žirgai „Baltaragio malūne“.
 
 

Jums padės:

žaidime esantis ŽODYNĖLIS su nuotraukomis. Jame nurodoma įvairių žodžių,
kurie vartojami gyvūnams pagal kailio ar plunksnų spalvą apibūdinti, reikšmė.
Įdomumo dėlei į žodynėlį įdėta ir keletas siauriau vartojamų šios srities žodžių
(tarmybių), kurių pačiame žaidime nėra.  
 
 

  RIMTAI                

  Truputis žaidimo istorijos

           „Gyvūnų spalvos“ – kuriamo lietuvių kalbos mokomojo kompiuterinio žaidimo
„Kieti riešutėliai“ (2004 m. demonstracinė versija pasiekiama per svetainę
http://www.kalbosnamai.lt/) dalis. „Kietų riešutėlių“ scenarijuje viena užduotis iš temos
„Kalbos turtai“ skirta pasimokyti retesnių žodžių, kuriais apibūdinama gyvūnų plauko
ar plunksnų spalva. Dabar ši užduotis išaugo į nedidelį savarankišką žaidimą.

Parengiamieji darbai
           Kuriant šį žaidimą, buvo atlikta visokių apklausų, norint išsiaiškinti, kaip
žmonės suvokia ir moka nupasakoti įvairių gyvūnų kailio ar plunksnų spalvas, kiek
mūsų kalbinėje sąmonėje tebėra gyvi iš protėvių paveldėti gyvūnų spalvų
pavadinimai.
           Vyresniosios kartos žmonės, daugiausia tie, kurie gyvena kaime ar yra iš jo kilę,
dar prisimena ir gali papasakoti, kaip vadinamas vienokio ar kitokio plauko gyvūnas.
Tačiau tokių žmonių lieka vis mažiau ir mažiau. Vidurinė karta paprastai prisipažįsta,
kad tokie žodžiai kaip sartas, palšas, keršas ir pan. jiems girdėti, bet retas kuris
tiksliau supranta jų reikšmę.
           2006 m. pavasarį anketomis apklausus apie 700 aukštesniųjų klasių įvairių
Lietuvos mokyklų ir gimnazijų mokinių, paaiškėjo, kad tik apie pusė jų gali tinkamai
paaiškinti, ką reiškia deglas paršelis, obuolmušis žirgas ar šyva kumelė, nors bent jau
lietuvių kalbos ir literatūros pamokose turėjo būti su tais žodžiais susidūrę.
Žaidimo kūrimo paskatos

           Apklausos leido geriau perprasti dabartinę padėtį ir įsitikinti, kad, jei nieko
nedarysime, dar po kiek laiko karvės ir arkliai bus vadinami rudais, o nuo vaikystės
mus lydintis Salomėjos Nėries „Senelės pasakos“ žąsinas moliūgas bus suprantamas
kaip panašus į daržovę tuščiagalvis padaras.
           Tai paskatino ieškoti patrauklių būdų, kaip gaivinti šiuos besitraukiančius mūsų
kalbos žodžius.

Apie spalvų pavadinimus
           Žmonės spalvas suvokia labai nevienodai, be to, joms nusakyti lietuvių kalboje
esama įvairiausių raiškos būdų. Dažnai , norint apibūdinti kokį daiktą, be įprastųjų
spalvų pavadinimų (baltas, juodas, rudas…), mėginama ieškoti spalvinio panašumo
su kokiu nors kitu, gerai pažįstamu aplinkos daiktu: morkinis, smėlio spalvos… Iš čia
atsiranda ir palyginimų: juodas kaip anglis, baltas kaip sniegas, tamsus kaip debesis.
           Gyvūnams apibūdinti pagal jų plauko, plunksnų ar odos spalvas, tų spalvų
derinius ir kitus ypatumus lietuvių kalboje nuo seno turėta ir įvairiausių specialių
žodžių: bėras arklys, žala ar žalmargė karvė, kanapėta višta ir t. t. Vien gyvulių
plauko spalvai apibūdinti tokių žodžių esama daugiau kaip šimtas, o dar pridėkime
pavadinimus paukščių plunksnų raibumui, roplių odos margumui įvardyti. Nemažai
šių žodžių (pavyzdžiui, palšas, palvas, pilkas, raibas, rainas, širmas, šyvas, šėmas ir
kt.) yra paveldėti net iš senosios indoeuropiečių prokalbės, taigi jie – neabejotinas ne
tik lietuvių kalbos turtas.
           Didžioji dalis gyvūnų spalvas nusakančių žodžių reti, būdingi tik atskiroms
mūsų tarmėms. Pavyzdžiui, dulas, dulmargas – žemaitybės, timsras – vakarų
aukštaičių (suvalkiečių) žodis. Tos pačiõs ar labai panašios spalvos pavadinimai
kartais įvairuoja: vienur pažįsta tik sartą, kitur – tik raudą arklį; žemaičiams vištos
šlakuotos, rytų aukštaičiams – kanapėtos. Be to, net ir labai panašiõs spalvos
pavadinimai arkliams vieni, galvijams (karvėms, jaučiams) – kiti. Pavyzdžiui, karvė
žala, o tokio pat rudumo arklys – sartas arba raudas; karvė dvyla, o tokios pat plauko
spalvos arklys – bėras.
           Mūsų protėviai mokėjo skirti ir išreikšti subtiliausius spalvų atspalvius. Antai iš
Tirkšlių (Mažeikių rajono) didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ užrašyti sakiniai:
Pelėkai šėmmarga karvė. Rudai širvas kumelys turėtas nemainos, tokio plauko ir
nusprogsta, o raudai širvas balsta
.
           Apytikrei spalvai nusakyti taip pat vartojamos prielinksnių į, iš konstrukcijos
(šyvas arklys – į pilkumą; dvylas jautis – juodas iš rudo); esama ir specialių žodžių
darybos būdų, pavyzdžiui, priešdėliai apy- (apyjuodis), po- (pobaltis), priesagos -svas
(gelsvas, rusvas), -zganas (balzganas, gelzganas). Spalvų ritmikai, įvairiems gyvūnų
kailio, plunksnų ar odos margumo požymiams įvardyti vartojami žodžiai lopai,
dėmės, dryžiai, juostos, taškai, bangelės ir pan.
          Kai kurie gyvūnų plauko ar plunksnų spalvos pavadinimai labiau paplitę,
žinomi visoje Lietuvoje, tik, deja, ir jie traukiasi iš vartosenos.

Žaidimo turinys

           Šiame žaidime pateikiame tik labiau paplitusius ir kiekvienam žmogui,
vartojančiam bendrinę lietuvių kalbą, reikalingus mokėti šios srities žodžius.
           Be to, nurodomi tik tie gyvūnai, kuriems apibūdinti šių spalvų pavadinimai
taikomi dažniausiai. Tačiau apskritai tų pavadinimų vartosena gali būti ir platesnė:
pavyzdžiui, širmas gali būti ne tik žirgas, bet ir vilkas, kanapėta – ne tik višta, bet ir
medžiaga (audinys), o šėmas – ne tik jautis, bet dar ir dangus.
           Nereikia nusiminti, jei iškart nepataikytumėte atsakyti į žaidimo klausimus.
Žaidimas juk mokomasis. O gal Jūsų tarmėje, jei ją turite, yra kitaip. Jeigu žaidžiant
kiltų kokių įdomių minčių ar pastebėtumėte netikslumų, rašykite mums žaidimo
puslapyje ATSILIEPIMAI arba el. pašto adresu ritam@lki.lt
Rėmėjai

Dizaino darbams 2006 metais gauta paramos iš Lietuvos tūkstantmečio
minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
pagal laimėtą šviečiamųjų kultūros paveldo projektų paramos konkursą.

Visus kitus darbus rėmė Lietuvių kalbos institutas.

Informacinis žaidimo rėmėjas – žurnalas „Gimtasis žodis“.

Padėkos žodis

Dėkojame visiems, kurie gera valia, patarimais ir užpildytomis anketomis prisidėjo
prie šio žaidimo parengiamųjų ir kuriamųjų darbų.

2006 m. lapkritis 

Žaidimo kūrėjų vardu –
Rita Miliūnaitė